- užkrėsti
- užkrė̃sti, ùžkrečia, ùžkrėtė
1. tr. Dv, Lp užteršti kuo biriu: Užkrėsti krislai sukelia smarkų [akies] uždegimą P.Aviž. Vakar kažno kaip ažùkrėtė akį, tai kad peršti Sdk. Neužkrėsk sūnu akių Klvr. ^ Bijo kap akies užkrėsti [i](labai bijo) Lš. Teip žiūrėk jo, kaip akies užkrėst (labai saugokis) Sr. | refl. tr.: Užsikrėčiau akį Sn.
2. tr. prk. užversti kuo, užpilti, užberti: Ans užkrės pinigais bėdą, mūšį, ir nuštils J.
3. tr. Skr, Lš numesti žariją, uždegti, padegti: Tu, tėve, atsargiau su ugnimi: tokis karštis – ar sunku užkrėsti V.Krėv. Eidamas su balana kluonan žiūrėk, kad kur neužkrėstái Sn. Leisč (leisčiau) klaiman gult, ale bijau, kad neužkrėstų, o ką su durnu? Ds. Rūkančio žmogaus negalima apnakvinti ant šieno: dar užkrė̃s Žvr. Su šakaliu vaikščiodama užkrėtė ana ugnį J. Ažùkrėtė ugnį, ir sudegė visos trobos Ds. | refl.: Negalima žinot, ar kas uždegė, ar patys užsìkrėtė Užp. Skrudais smirda, žiūrėkit, kad nebūtų kur užsikrė̃tę Užp.
4. tr. uždėti, uždrėbti: Užkrė̃sk daugiau sviesto Ds. Užkrė̃sk man varškės ant duonos Upt. Jis ant jų (lapų) savo virtuosius rysius (ryžius) užkrečia, ir taipo dera jie jam bliūdo vietoje Kel1881,248. | refl. tr.: Užsikrė̃sk purvo ant galvos Š.
5. tr. užlipinti: Šlapiu moliu kai ėmė duoti – visas skyles užkrėtė Žl.
6. tr. B, Skr užmėžti; patręšti: Mes … greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom, mėšlą vežt, užkrė̃st, užart, grūdelius barstyti K.Donel. Javai geriaus auga ant lauko, užkrėsto mėšlu V.Kudir. Dumblas dirvą taip užkrečia kaip mėšlai N. Užkrėsta žemė atauga Šts. Šiemet tik pusę pūdymo teùžkrėčiau: daug mažiau mėšlo bebuvo Vdk. Žemė neužkrečiama labai išsiliežia, ir joje javai kasmet ima menkyn eiti rš. ^ Nusprogo, šerti nebereikės, užkasim – žemę užkrės LTR(Šll).
7. tr. R28, DŽ, Skr ligos mikrobus užnešti: Vienas suskis gali visą avių kaimenę liga užkrėsti A.Vien. Užkrečiamóji liga Vlkv. Užkrečianti liga N. Užkrečiu su liga B. Ùžkrėtė niežais mūs šeimyną Plv. Ažukrečiu maru SD436. | refl. SD437: Šiltine užsikrė̃sti DŽ. Užsikrėtęs [šiltine] ir mirė Grž. Liga baisi (raupai), ažsikrečiamà Kp. Fi, fi! – sušuko ponios, – žiūrėk, sergąs tas baidyklaitis – galima užsikrėsti, fi! LzP.
8. tr. DŽ prk. perteikti kam savo nuotaiką, būdo ypatybes; persiduoti kitam, apimti kitą (apie nuotaiką, polinkį): 1905 metais Baku proletariatas, sparčiai atkutęs nuo armėnų-totorių skerdynių, vėl įsiveržia į kovą, užkrėsdamas savo entuziazmu „visą Kaukazą“(sov.) rš. | Kaip užkrečiami yra skurdas ir ligos, taip pat yra be galo užkrečiamas juokas ir linksmumas J.Jabl. Jo linksmumas užkrėtė visus J.Balč.
užkrečiamaĩ adv.: Puronis plačiai ir užkrečiamai nusižiovavo J.Dov. | refl.: Kristofas užsikrėtė jų abiejų nerimu rš. Pamačiusios mano suknelę, visos užsìkrėtė: žiūriu – visos taip pat pasisiuvusios Upt. Vagiliavimu užsikrėtė ir vienas kitas mažesniųjų – ėmė dingti daiktai rš. Ir mums reikia saugotis neužsikrėsti melagyste Blv.9. tr. Str, Lp apvaisinti. 10. refl. tr. užsikrauti, užsikarti (vargą, nemalonumą): Užsikrėčiau aš didžiausią bėdą su bobom kalbėt įsileidęs Jnšk. Še, kad tau reikia, ir vėl bėdą užsikrėčiau rš. 11. tr. užmušti: Apie Pusnę pasiutę žmonės: pasigers – turi vieną užkrėsti Žl. Vakar, sako, vaiką arklys ažùkrėtė smertin Ml. 12. intr. duoti diržų, išlupti kailį: Kai ùžkrėčiau, tai zunoja ir zunoja be nustojimo Vj. 13. tr. užraitoti: Užkrečiu rankovę R37. Rankovę užkrėsti N.◊ akìs užkrė̃sti užpykinti, įžeisti: Ne, aš da jam neažukrėčiau akių (labai kandžiai neatkirtau) Vj.akìs užsikrė̃sti1. supykti, įsižeisti: Pamesk loti, matai, kad jau užsìkrėtė akìs Ktk.2. pasidaryti nemalonumų: Jam pasakei, tai tik akìs užsìkrėtei Trgn.nagùs užkrė̃sti padaryti vargo, nemalonumų, rūpesčio: Būdama tokios slabnios sveikatos, tik nagùs gali kam užkrė̃sti išeidama (ištekėdama) Upt.nagùs užsikrė̃sti pasidaryti nemalonumų, likti kaltu kam sugedus: Svetimą dviratį pasiėmęs tik nagùs užsikrė̃si Krš.\ krėsti; antkrėsti; apkrėsti; atkrėsti; įkrėsti; iškrėsti; nukrėsti; pakrėsti; parkrėsti; perkrėsti; prasikrėsti; prikrėsti; razkrėsti; parazkrėsti; sukrėsti; užkrėsti
Dictionary of the Lithuanian Language.